Kôdô ceremonija: smilkalų klausymo menas Japonijoje
Kvepalai pirmiausia suvokiami kaip gerovės ir patrauklumo priemonė, tačiau jų dvasinė dimensija, o bent jau psichologinis poveikis, yra ne mažiau svarbūs.
Mes menkai pažįstame jų veikimo mechanizmus, tačiau intuityviai žinome, kad kvepalai gali sukelti laimės ir nostalgijos būsenas, kartais pažadindami giliai užslėptus prisiminimus. Intelektinę veiklą taip pat gali paskatinti kvepalai.
Meistras ir Shino mokykla
Praėjusią savaitę dalyvavau Kôdô ceremonijoje, arba smilkalų kelyje, Japonijos namuose prie Branly krantinės. Mus priėmė ir demonstraciją surengė Souhitsu Issiken Hachiya. Jis atstovauja 21-ajai kartai, vadovaujančiai Shino mokyklai – vienai iš dviejų seniausių mokyklų, mokančių kôdô.
Jis nuo vaikystės mokėsi „Kôdô“ dvasios ir disciplinos. Taip pat jis išmoko arbatos ceremonijos meną iš savo senelio, devyniolikto Souyou dinastijos atstovo. Dešimt metų jis mokėsi kaligrafijos pas katalikų vienuolę.
Galiausiai jis investavo į medžių plantacijas Vietname. Per 500 metų šioje mokykloje buvo 20 didžiųjų meistrų. Japonijoje yra 200 Kôdô klasių ir viena Bostone (JAV).
Smilkalai: brangus medis ir dvasingumas
Kilę iš Kinijos, smilkalai buvo pristatyti Japonijoje VI amžiuje budistinių apeigų kontekste. Jie taip pat vadinami ginkos ir gali būti saugomi iki 1000 metų.
Kai kurie yra saugomi kartu su imperatoriškojo dvaro lobiais. Šie brangūs medžiai buvo didelio geidžiamumo objektai ir verti tikrų „turtų“.
Japoniški smilkalai gaminami būtent iš medienos, vadinamos ginkos arba agaar, kuri, būdama sužeista, išskiria dervą, tarsi norėdama užgyti žaizdą ir suaugti su ja (kilusi iš Vietnamo, Laoso ar Kambodžos tropinių miškų). Šis procesas trunka maždaug dešimt metų.
Ši ceremonija gali būti vieniša, kaip tai darydavo, pavyzdžiui, samurajų prieš mūšį, leisdama susitelkti arba išmatuoti savo koncentracijos gebėjimus, atminį ar pakelti dvasią.
Ji taip pat gali būti dalijamasi su kitais – tuomet tai žaidimas, kuris, kaip rodo pavadinimas kôdô, leidžia „klausytis aromatų“.
Ceremonijos eiga
Kôdô meistras įeina į kambarį, juda nepaprastai tiksliai, mažais apskaičiuotais žingsneliais, apsisuka ir galiausiai atsisėda ant kelių ant tatamio. Jis išskleidžia savo rinkinį su priemonėmis – žnyplėmis, mentelėmis ir kt.
Pradžioje mes taip pat sėdėjome ant kelių aplink jį, tačiau po 5 minučių grįžome prie vakarietiškos pozos – sėdėjome sukryžiavę kojas arba ištiesę jas į šoną, tai buvo per sunku!
Meistras degina visai mažą smilkalų gabalėlį porcelianiniame inde, kurio dugne buvo sudėtos anglys. Virš pelenų, sužymėtų 50 brūkšnių, ant 5 sienelių (5 – svarbus skaičius, simbolizuojantis 5 pasaulio elementus: ugnį, žemę, vandenį, metalą, medieną).
Gestai ir mediena
Meistras mums parodo teisingą gestikuliaciją, kaip tinkamai laikyti smilkalinę – kairė ranka apačioje, dešinė viršuje, kad smilkalų dūmų sruogos būtų nukreiptos tiesiai į nosį. Trys įkvėpimai, o iškvėpimai – į šoną, kad nepūstumėte ant pelenų. Reikia įsiminti šį aromatą, padėti smilkalinę ant tatamio ir perduoti kaimynui.
Šis smilkalų žaidimas – tai vaizduotėje išgyvenama kelionė laivu į tris garsiąsias vietas:
- Matsushima: simbolizuoja Šiaurės Japonijos kraštovaizdį.
- Hashidate: ilga sausumos juosta salos centre link Kioto.
- Itsukushima: sala netoli Hirošimos.
Po to ceremonijos meistras sumaišo tris medienos gabalėlius, prideda ketvirtąjį, vadinamą laivu, ir paskelbia žaidimą: „shukkô“.
Žaidimas: klausyti ir atpažinti
Tuomet trys smilkalinės perduodamos kita tvarka, kartu su ketvirtąja – laivu, „įsibrovėliu“.
Žaidimo esmė – atpažinti ir užrašyti ant sulenkto pergamento atpažintų aromatų inicialus pagal jų perdavimo tvarką, pvz.: I M H B, ir visa tai visiškoje tyloje, susikaupime, didžiausioje koncentracijoje.
Maniau, kad atpažinau skirtingus aromatus – švelnius ir lengvus gvajakmedžio kvapus, šiek tiek medinius, pudrinius, tačiau skirtumai tarp medienos rūšių buvo labai subtilūs!
Poetiški rezultatai
Meistras mums pateikia atsakymą su poezijos kupinais įvertinimais:
- Sankei: keturi aromatai atpažinti teisinga tvarka. Kelionė praėjo sklandžiai ir leido pasigrožėti trimis nuostabiaisiais kraštovaizdžiais.
- Yugiri (vakarinis rūkas): du aromatai atpažinti teisingai. Jūs aplankėte dvi vietas, tačiau sutemus rūkas užstojo paskutinį vaizdą.
- Asagiri (rytinis rūkas): atpažintas tik vienas aromatas. Rūkas nuo pat ryto neleido Jums mėgautis atviru reginiu.
- Kumokiri: neatpažintas nė vienas aromatas. Tuomet Jūsų laukė tik debesų ir rūko kupina diena.
Mano patirties rezultatas – kelionę atlikau, tačiau rūkas neleido man pasigrožėti vaizdu. Buvau nuraminta – mano kaimynams sekėsi ne ką geriau!
10 smilkalų dorybių japonams
- Paaštrina pojūčius
- Apvalo kūną ir dvasią
- Pašalina proto teršalus
- Kovoja su nuovargiu
- Gydo vienatvės jausmą
- Sukuria harmonijos jausmą nepaisant kasdienio streso šaltinių
- Jų gausa nekenkia
- Patenkina ir mažais kiekiais
- Atlaiko laiko poveikį
- Kasdienis naudojimas nekenkia
Kaip ir kiekvieną kartą, kai man pasitaiko galimybė dalyvauti japoniškame renginyje ar šventėje (arbatos ceremonija, Sakura festivalis, gėlių menas ir kt.), kaskart esu sužavėta japoniškosios kultūros griežtumo, tikslumo, rafinuotumo ir tobulumo.
Dėkoju bendrovei TAKASAGO.
