Juodoji Ouessant bitė: ekologinis lobis ir išskirtinis jos medus

Kuo Ouessant salos juodoji bitė yra ypatinga?

Ši rami ir taiki juodoji bitė turi unikalių fizinių ir elgesio savybių:

• Morfologija: Ji turi gana didelį ir tamsią pilvėlį, rudo ir juodo spalvų, kad geriau sugertų saulės spindulius.
• Atsparumas: Jos turi ilgus plaukelius, leidžiančius surinkti medų net blogu oru, ir galingais krūtininės raumenimis aprūpintus sparnus, leidžiančius dirbti vėjyje ir nešti didelį kiekį žiedadulkių bei nektaro. Dėl savo didelio dydžio ji gali apškrieti daug platesnį plotą – iki 10 km, palyginti su 3 km kitų bičių atveju.
• Sveikata: Didelės riebalų atsargos leidžia jai ištverti žiemos šaltuką, be to, ji išlieka apsaugota nuo ligų, parazitų ir hibridizacijos.

„Pagrindinis šio labai plaukuoto plautasparnio, dėl kurio jis toks tamsus ir gavo savo pavadinimą, trūkumas – jis per daug našus“, – aiškina Jean-Luc Hascoët, Ouessant bitinyno bitininkas, prižiūrintis 150 Ouessant bretoniškų juodųjų bičių konservatorijos avilių.

„Ji išskrenda anksčiau ryte ir grįžta vėliau vakare. Tačiau svarbiausia – ji visą darbą atlieka per du mėnesius, kai geltonoji pradėda lėtai pavasariop ir baigia medų rinkimą tik rudens pabaigoje. Bitininkai pradžioje būna suglumę“, – aiškina šis 42 metų vyras.

Ekologinio išgelbėjimo istorija

Ouessant saloje Apis mellifera mellifera rado prieglaudą. Būtent 1978 metais aistruolis mėgėjas Georges Hellequin įrengė du pirmuosius avilius. Šis bitininkas surinkė laukinius Apis mellifera mellifera egzempliorius Arrée kalnuose, centrinėje Bretanijoje, siekdamas juos išsaugoti.

CNRS atliko Ouessant bičių DNR tyrimus. Buvo nustatytas 100 % veislumo grynumas, taip vainikuojant 1989 metais įkurtos asociacijos konservatorijos selekcijos darbą tuo metu, kai varoazės parazitas, vadinamas bičių vampyru, naikino ištisas kolonijas žemyne.

„Mūsų bitės yra nulinė bazė įvairiems tyrimams“, – aiškina konservatorijos etatinė bitininkė. Reguliariai šimtai konservatorijoje užaugintų motinių ir iki 500 aviliukų per metus siunčiami laboratorijoms, privątiems asmenims ir profesionalams Prancūzijoje bei Europoje.

Taip juodoji bitė iš naujo apgyvendino didelę Bretanijos, savo gimtojo regiono, dalį – „didžia dalimi dėl mados“, tačiau hibridizacijos kaina siekė apie 2 %, o Nanto regione – nuo 8 % iki 10 %, teigia konservatorijos bitininkas.

Išimtis pasaulinio bičių žūties akivaizdoje

Atsiradusios žemyne, juodosios bitės neišvengia masinės žūties, kuri pastaraisiais keturiais metais ištiko bitinynus. Europos ir Amerikos bitininkai neteko nuo 30 iki 80 % savo bitynų, o šių dingimų priežastys taip ir nebuvo aiškiai nustatytos.

Pasak Jean-Luc Hascoët, už žemyninių bičių mirtingumą atsakingi fitosanitariniai produktai ir kiti insekticidai, masiškai naudojami intensyvioje žemės ūkyje. „Man tai akiš tiesa. Ouessant saloje nuostoliai siekia 2–5 % – tai normalus nuostolių lygis“, – karštai tvirtina jis. O saloje šiandien veikia tik viena žemės ūkio valdos.

Ouessant – bičių rojus

Salos flora yra laisva nuo cheminių pavojingų medžiagų, turtinga žiedadulkių ir nektaro, todėl juodoji bitė maitinama išskirtinai gerai ir pasižymi nepaprastu gyvybingumu bei stebinamu reprodukcijos pajėgumu.

Ouessant medus, gaminamas endeminės juodosios bitės, turi labai ypatinga bioelementų profilį. Jis yra labai turtingas bendru amino rūgščių kiekiu, palyginti su kitais medaus rūšimis. Priminkime, kad amino rūgštys yra baltymų sudedamosios dalys ir pagrindinių keratinų bei kolagenų, užtikrinančių atsparumą ir standarumą, sudedamosios dalys.

Unikali flora – unikalus skonis

Juodoji bitė čia renka nektarą iš specifinių gėlių:

• Kekinių gėlių (armerija)
• Pavasarinės scilės
• Jūrinio silėnės
• Pakrantinės jazionės
• Jūrinės kristės
• Ypač iš viržio

Ouessant bitinynas siunčia šį sudėtingo ir subtilaus, šiek tiek mėtinio skonio medų į visus Prancūzijos kampelius.

Bitininkas, su kuriuo susitikau, pasakojo man kažką, kas mane labai nustebino: Paryžiaus medui grėsmė nekyla ir jis yra gana geros kokybės. Iš tiesų bitės Paryžiuje randa daug gėlių, kartais net egzotinių ant paryžiečių balkonų, o Paryžiuje pesticidų nėra, priešingai nei mūsų kaime.

Saugoma rūšis ir mokslinis paveldas

Ouessant salos juodoji bitė yra saugoma:

• 1989: Įkurta Juodosios bitės konservatorijos asociacija.
• 1991: Savivaldybės potvarkiu uždrausta įvežti kolonijas, motinines bites ar spiečius nuo žemyno.

1988 metais UNESCO įtraukta į Iroisės jūros biosfėros rezervatą, ši sargybos sala, laisva nuo bet kokios taršos, su tobula ekosistema, šiandien globoja gryno kraujo, nehybridinę bitę – Apis mellifera mellifera. Ji gyvena naturalų gyvenimą pajūryje, tarp jūros purslų dregnamos augalijos, suteikiančios jos medui subtilų jūros skonį.

Jacques Kermagoret, Bretonų juodosios bitės konservatorijos asociacijos pirmininkas, aiškina: „Ši bitė, atvežta į Ouessant salą 1978 metais, kad išvengtų varoazės – grėsmingo parazito, naikinančio bičių ūkius visame pasaulyje – yra apsaugota nuo ligų ir hibridizacijos. Tai unikalus Europos paveldas, skirtas mokslo pasauliui“.

Jei ieškote šio garsiojo medaus, geriausia jį įsigyti salos parduotuvėlėje – jei rasite, patariu įsigyti atsargų, nes Ouessant medus yra retas.

Guerlain Abeille Royale ir juodoji bitė

Siekdamas tęsti savo unikalios tyrimų programos, skirtos bitei ir jos produktams, dinamiką, Guerlain ypač susidomėjo Ouessant salos medumi, gaminamu juodosios bitės. Guerlain taip pat turi avilius savo kvepalu gamykloje Orphin mieste, netoli Rambouillet.

Pripažintas vienu gryniausiu, Ouessant medus buvo pasirinktas Guerlain mokslinės tyrimų komandos kaip etalonas, užtikrinantis Abeille Royale linijos medaus kokybę. Bretonų juodoji bitė yra viena iš rūšių, kurias reikia saugoti, ir šiandien tai įmanoma dėka A.C.A.N.B. (Association Conservatoire de l’Abeille Noire Bretonne).

Vienas iš Abeille Royale mokslinės tyrimų platformos veiksmų – tai išskirtinis partnerystės susitarimas su A.C.A.N.B., leidžiantis Guerlain toliau vykdyti tyrimus, siekiant suprasti bitę ir veiksnius, turinčius įtakos jų produkcijos kokybei.