Guerlain kolekcija L’Art et La Matière: retųjų esencijų sublimacija

Kolekcijos šedevrai

Cruel Gardénia (gardėnijos natos)

Menas sukurti nusikalstamą kvapų šleifą. Nei apsvaigiantis, nei prabangus, tiesiog tobulai dozuotas baltų muskusų gausa – jis galutinai užburia savo žudikišku juslumu. Saulėtas gardėnijos kvapas, kuris trikdo ir galiausiai tampa obsesija.

Rose Barbare (Bulgarijos rožė)

Kultinė žaliava, labiausiai puoselėjama, labiausiai šlovinama parfumerių, bet ir labiausiai nuvalkiota. Juoda rožė, dygliuota, nepaklusni, maištinga ir juslinė, kuri smeigia tiesiai į širdį.

Iris Ganache (Toskanos vilkdalgis)

Išskirtinis ir kilnus, tirpstantis tarsi pralinė, šis akordas kviečia švelniai įkasti į minkstą šerdį: bergamotė, cinamonas, vilkdalgis, baltasis šokoladas, vanilė, muskusas. Gurmanisškas kvapas, nuo kurio bėga seilės. Puikiai tinka odai, net ir vyro odai.

Angélique Noire (Prancūzijos anželika ir Madagaskaro vanilė)

Istorija apie ramią ir drovią gėlę, kuri išsivaduoja ir atsiskleidžia prisilietus prie švelnios vanilės. Šokiruojantis susidūrimas tarp jaunystės eliksyro kartumo ir vanilinių kvepalų švelnumo. Didysis sprogimas tarp žalių, šiurkščių natų ir vanilės.

Spiritueuse Double Vanille (Madagaskaro vanilė)

Stulbinanti kompozicija, kurioje kiekviena žaliava primena kelionę, ilgus plaukimus laivu, kur korpuso mediena susilieja su romo statinių mediena ir prieskonių dėžėmis. Vilionės ir šviesos kvapas – auksinis vanilės spindesys mus apakina.

Bois d’Arménie (Laoso benzoinas)

Leiskite sau pasinerti į Armėnijos popieriaus dūmų sūkurius, pasiduoti smilkalų burtams, pajusti, kaip širdis ima be proto plakti nuo gvajakmedžio viliojančių žvilgsnių. Tingėti ant benzoino kilimo ir grimzti po pačiulio audra. Visas aistringas orientalinio prieskonio medinio kvapo juslumas.

Tonka Impériale (Venesuelos tonkos pupelė)

Subtilus balzaminių kvapų derinys, turtingas kontrastingais aspektais, medaus aromatai, meduolinių pyragų, migdolų, šieno ir tabako natos. Kilni, stebinanti, tonkos pupelė – „tikrai gerleniška“ – įsimenanti amžiams.

Cuir Beluga (švelnios odos natos)

Tarsi šilta šviesa tiesiai ant odos, jo kvapas skelbia rafinuotą odos natos gilumą, įgaubtą į gintaro juslumą ir vanilę, heliotropo ir šlamutėlio apsuptoje. Švelnus tarsi pašmina. Orientalinis kvapas, primenantis balto zomšos švelnumą.

Myrrhe & Délires (Somalio mira)

Devintasis kūrinys prestižinei kolekcijai L’Art et La Matière. Ši kolekcija, skirta mėgstamiausioms Guerlain žaliavoms, šįkart pakvietė retą esenciją, niekada anksčiau nenaudotą nė vienuose šio ženklo kvepaluose.

Ji iš tiesų labai retai naudojama parfumerijoje – ši stulbinanti, paslaptinga žaliava turi daug gilumo ir nusipelnė pagrindinio vaidmens kompozicijoje. Tamsi, paslaptinga – idėja buvo priversti ją nusišypsoti, ją apviesti, suteikti jai TĄ auksinį prisilytinimą.

Tarsi uždraustų saldybių skonis, ši kvapus alsuojanti žaliava užburia savo burtais ir paslaptingais aspektais: putota, augalinė, dervinga, aromatinė, glotni, gintarinė, rūkyta, balzaminė, su ypatybe – saldymedžio aspektu.

Visas žaidimas buvo išlieti turtingos ir radikalios žaliavos konturus. Sunkus uždavinys, o rezultatas – menkiausios gaivios, vaisinės (abrikoso ir kriaušės natos) bei švelniai prieskonių (juodųjų ir rožinių pipirų) prisilietimai.

Tolesninis posūkis galingesnis – gėlinis širdies akordas iš vilkdalgio ir rožės, kuriam mira suteikia didybę ir amplitudę, atitinkančią jų esminį žavesį. Dialogas, kuriame smilkalai, pačiulis ir saldymedžio gaideliai susilieja su gudria išdaiga. Kvapas, kuris, kaip dažnai šioje kolekcijoje, gali suvilioti ir vyrus, ir moteris.

Žaliavų fokusas: dangiškoji mira

Šventa esencija – mira žinoma nuo seniausių laikų; ji minima Egipto tekstuose, datuojamuose 2000 m. prieš Kristų, ir Biblijoje. Ji taip pat buvo viena iš Trijų Karalių dovanų Kūdikiui Jėzui, kartu su auksu ir smilkalais.

Daugiausia naudojama šventose apeigose, ypač balzamavimui, ji vis dar naudojama farmakopijoje, tepalų ar eliksyrų pavidalu, pavyzdžiui, kyphi.

Tai parodo jos tiek istorinę, tiek gydomąją, tiek mistinę svarbą. Jos kvapnieji dūmų sūkuriai kartu su smilkalais yra pati kvepalų ištakos pradžia, nuo tų laikų, kai tarpininkaujantys garai užantspauduodavo amžinąją sąjungą tarp žmonių ir dievybės.

Jos derva, tiksliau – gumaderva, gaunama iš miros medžio – dygliuoto krūmo, nuo vieno iki šešių metrų aukščio, augančio išimtinai sausose Somalio, Etiopijos ir Arabijos pusiasalio savanose. Vasaros žydėjimo metu medžio kamienas išsipūčia mazgais, kuriuos reikia įpjauti, kad derva ištekėtų mažų ašarų pavidalu.

Būtent tada jos renkamos, kad būtų gauta puiki miros esencija. Somalio gyventojai daro įpjovas šio medžio žievėje, kad paskatintų tekėjimą. Šis aliejingas sultis sustęja į baltų-geltonų ašarų pavidalo lašelius, kurie džiūstant paraudonuoja.

Graikų mitologija puoselėjo mitą apie Myrrha, kraujomaisos kaltininkės, pasivertimą į miros medį, prieš jai pagimdant Adonį.

Istorija ir kilmė

Iš Burseraceae šeimos. Mira buvo įtraukta į gėrimo, duoto Kristui prieš nukryžiavimą, sudėtį, nes buvo pripažinta dėl savo gydomųjų savybių.

Savybės ir pagrindinės indikacijos

Miros eterinis aliejus pasižymi ypač veiksmingu antiseptiniu poveikiu. Jis tonizuoja ir stimuliuoja, gydo žaizdas, malšina uždegimus ir skausmą.

Labai veiksmingas malšinant gerklės skausmą ir gydant burnos ligas (gingivitus, stomatitus, dantų protezų sukeltus pažeidimus), taip pat ryklės būkles – mira labai dažnai naudojama dantų priežiūros produktuose. Ji taip pat veiksminga gydant kvėpavimo takų infekcijas.