Oda parfumerijoje: nuo pirštininių parfumerių iki charakteringų natų

Istorinės ištakos

Istorijos bėgyje oda ir kvepalai jau buvo susiję. 2000 metų prieš Kristų, Azijoje, odos buvo apdorojamos ir kvepinančios kumkvato medžio žieve. Ispaniškos odos buvo kvepinančios įvairiomis brangiomis medžiagomis, tokiomis kaip rožių vanduo, gintaras, kamparas, kedro esencija, muskusai.

XVII amžiuje italikiška oda buvo kvepinama švelniu migdolų aromatu. Egzistuoja keletas teorijų apie žodžio frangipane kilmę, tačiau visi sutinka bent dėl to, kad jis kilęs išitališkos pavardės Frangipani – ar jis buvo konditerių meistras, botanikas, markizas armių maršalas, ar vienuolis? To negalima pasakyti. Tačiau labiausiai vertinami ekstraktai buvo: našlaitė, vilkdalgis, muskusas, gintaras ir civeta.

Grasas ir oda

Kailų raugyklininkai įsikūrė Grase XII amžiuje dėl savo odos ir kailų prekybos. Jie sudarė prekybinius susitarimus su Genuja ir Piza, kur eksportavo savo odą.

Graso reputacija dėl kokybiškos odos augo, tačiau liko vienas trūkumas: oda nemaloniai kvepėjo, o tai labai nepatiko aristokratijai. XVI ir XVII amžiuose pirštinės, būtinas aksesuaras, buvo kvepinančios įvairiais aromatais: ambrete, muskusais. O prie Prancūzų I-ojo: civeta, pilkąja ambra, rozmarinu.

Iš kur kilo idėja kvepinti odą ir ypač pirštines? Manoma, kad Molinard padovanojo kvepiančių pirštinių porą Kotrynai Mediči, apelsinmedžio žiedų kvapo, ir ji buvo sužavėta. Būtent dėl to ji buvo pravardžiuojama „La Nérola“.

Pirštininių parfumerių aukso amžius

Produktas paplito dvare ir visoje aukštuomenėje. Karalius 1614 metais įvedė „Meistro pirštinininko parfumerio“ titutą, o Graso miestas įgijo pasaulinę odų raugyklų parfumerių reputaciją. Tai buvo didžioji „Pirštininių parfumerių“ korporacijos epocha. Prie Henrio III net miegojo su pirštinėmis.

Pirštinių parfumeriaus amatas buvo rankdarbinis ir reikalavo žymaus meistrškumo. Mokymasis truko 4 metus, o dar 3 metus teko keliauti kaip pameistriui, kad pasiektum meistro lygį. Tačiau apie 1759 metus mokesčiai odai ir Nicos konkurencija nusmukdė odos pramonę Grase, o odą pakeitė kvepalai. Pirštininių parfumerių bendruomenė buvo išformuota 1791 metais.

XIX amžiuje Grasas tapo Kvapų sostinė, amatininkų gamybą pakeitė tikra pramonė, o aplinkinių laukų kaimą užklojo gėlės.

Odinių kvapų raida

Visi kvepalų namai turėjo kvapą, pavadintu: Cuir de Russie (Guerlain 1890, Chanel 1927, LT Piver 1939, Creed 1953). Jį įkvėpė Rusų baleto šokėjų dėvėti batai, kurie buvo impregnuoti beržo degutu.

1919 metais sukurtas Tabac Blond iš Caron, kuris yra odinis dėl savo tabakinių natų. Paskui pasirodė Knize Ten iš Knize (1925) – odinis šiprinis kvapas, primenantis L’Heure Bleue iš Guerlain.

Odiniai kvepalai tapo vis mažiau populiarūs ir nyko nuo devintojo dešimtmečio, kartu su gyvulinėmis natomis. Būtent tuo laikotarpiu buvo pereita prie kitų natų, tokių kaip jūrinių ar švarių natų.

Vis dėlto vėliau galima paminėti keletą didiųjų namų išimčių, kurių dar drįso pasiūlyti tikrų odinių kvapų: Bel Ami iš Hermès 1986 metais arba Cuir Mauresque iš Serge Lutens ir kiti. Cuir Beluga iš Guerlain yra veikiau vanilinis baltas zamšas (žr. anksčiau skelbtą straipsnį) nei odinis kvapas!

Tačiau, netikėtai, netrukus Guerlain namuose, ekskliuzyvinėje kolekcijoje, pasirodys tikras vyriškas odinis kvapas, kuris, manau, pradžiugins mano skaitytojus.

Jean-François Laporte buvo L’Artisan Parfumeur įkūrėjas ir Mûre et Musc kūrėjas. Vėliau jis įkūrė prekių ženklą Maître Parfumeur et Gantier 1988 metais. Jo parduotuvėje vis dar galima rasti kvepiančių pirštinių.

Kiti kvapų su odiniu aspektu pavyzdžiai

Moteriški

• 1931 Scandal iš Lanvin
• 1944 Bandit iš Piguet
• 1959 Cabochard iš Grès
• 1963 Diorling iš Dior
• 1985 La nuit iš Paco Rabanne
• 1986 Parfum de peau iš Montana
• 1999 Dzing iš L’Artisan Parfumeur
• 2004 Daim Blond iš Serge Lutens
• 2007 Kelly Calèche iš Hermès
• 2007 Cuir iš Lancôme

Vyriški ir universalūs

• 1781 Royal English Leather iš Creed
• 1955 Doblis iš Hermès
• 1959 Tabac Original
• 1964 Aramis iš Estée Lauder
• 1976 Yatagan iš Caron
• 1978 Polo iš Ralph Lauren
• 1978 L’eau du navigateur iš L’Artisan parfumeur
• 1978 Van Cleef & Arpels pour Homme
• 1980 Macassar iš Rochas
• 1980 Jules iš Dior
• 1980 One Man Show iš Bogart
• 1981 Quorum iš Puig
• 1981 Antaeus iš Chanel
• 1981 Kouros iš YSL
• 1985 Derby iš Guerlain
• 1989 Parfum d’Homme Montana
• 1998 Rocabar iš Hermès
• 1998 Bulgari Black iš Bulgari
• 1999 Tabarome Millésime Creed
• 2002 Cuiron Helmut Lang
• 2003 Duel iš Annick Goutal
• 2003 Cuir ambre iš Prada
• 2003 Feuilles de tabac iš Miller Harris
• 2004 Daim blond iš Serge Lutens
• 2004 Aigner Black for men
• 2005 Cuir améthyste iš Armani privé
• 2005 Cuir d’oranger iš Miller Harris
• 2005 Fumerie turque iš Serge Lutens
• 2006 Rien état libre d’orange
• 2006 Cuir Pleine Fleur iš James Heeley
• 2006 Je suis un homme Etat Libre d’Orange
• 2006 Cuir ottoman iš Parfum d’Empire
• 2006 Dzongkha iš L’Artisan Parfumeur
• 2007 Ambre fétiche iš Annick Goutal
• 2007 Tuscan Leather iš Tom Ford
• 2007 Charogne Etat Libre d’Orange
• 2007 Japon noir iš Tom Ford
• 2007 Luxe pačiulis iš Comme Des Garçons
• 2008 Serge noire iš Serge Lutens

Mano mėgstamiausi

Šiame įspūdingame odinių kvapų sąraše turiu kelis „mėgstamiausius“: Royal English Leather ir Knize Ten, Prada Men dėl jų artumo L’Heure Bleue, taip pat Black Bugari, kurį laikau labai seksualiu!

Guerlain klasikoje egzistuoja labai ryškus odinis aspektas Djedi (1925), taip pat Parfum des Champs Elysées (1904) ir apskritai visuose labai senuose Guerlain kvapuose. Ją taip pat randame nuostabiuose Vol de Nuit ir parfumerijos „Mona Lizoje“ – Shalimar, kuris neegzistuotų be savo odinės natų, kaip ir Habit Rouge.

Verta paminėti, kad į Habit Rouge eau de parfum buvo pridėta Agar Wood nata, suteikianti jam visiškai kitokį atspalvį. Kviečiu Jus palyginti eau de toilette su eau de parfum – jokio panašumo! Asmeniškai manau, kad Habit Rouge eau de parfum yra nepaprasto seksualumo!

Kokios žaliavos naudojamos odiniam kvapui sukurti?

Odinė nata gali turėti įvairių aspektų (rūkytinė, tabakinė, deginto medžio, deguto).

• Beržo deguto esencija gaunama lėta medienos distiliacija. Beržo degutas naudojamas odų rauginimui Rusijoje ir tam tikriems farmaciniams preparatams. Kai kurie jo dariniai taip pat naudojami kaip aromatai kramtomąjai gumai, dantų pastoms ar gėrimams.
• Beržas kilęs iš Rusijos ir Šiaurės Europos. Ten jis auga laukinėje gamtoje. Jis dar vadinamas baltuoju beržu. Aliejus, gautas po distiliacijos, yra defenolizuojamas ir plaunamas šarminėje terpeje, kad galėtų būti naudojamas parfumerijoje (dabar beržo medienai naudojame kompoziciją, nes beržo mediena jau uždrausta dėl toksiškumo).
• Kadžolo esencija taip pat yra odinė žaliava, gaunama distiliuojant kadžolo arba oksicedrinio kadagio medieną ir šaknis. Šis medis dažnai aptinkamas Viduržemio jūros pakrantėse (nuo Maroko iki Irano), kur jis yra vienas būdingųjų garigų ir makvių augalų. Kadžolo esencija turi prieš pleisškaninę savybių.

Kitos odiniam aspektui naudojamos žaliavos:

• Stiraksas (derva) ir pirogeninis stiraksas.
• Cisto labdanumas (derva) ir visi jo dariniai.
• Agaro mediena arba agaro esencija yra pagrindinis udo medienos komponentas (labai retas medis, randamas Indijoje ir Pietrytiniame Azijoje). Jo esencija naudojama odinių natų kūrimui ir gaunama distiliuojant agaro medienos išskirtą dervą. Ši derva atsiranda labai senuose medžiuose kaip reakcija į parazitus. Udo esencija parfumerijoje beveik nenaudojama, nes yra labai reta ir labai brangi.
• Pirogeniniai smilkalai.
• Imortelė taip pat turi odinį aspektą.
• Kasija.
• Našlaitė: beta jononas.
• Sudėralas – tai sintetinė žaliava, kuri kvepia batų parduotuve. Ji suteikia švelnių odinių aspektų, panašių į zamšą, ir buvo naudota Cuir Beluga iš Guerlain.
• IBQ (izobutilchinolinas) – tai sausas odinis kvapas su žalia „šparagų“ nata.
• Gyvulinės kilmės žaliavos taip pat gali suteikti odinį aspektą, pavyzdžiui, kompozicijos, sukuriančios kastoreo efektą, tokios kaip Danan.

Paul Valéry nesuklydo sakydamas: „Tai, kas žmoguje yra giliausia, – tai oda“.