Ekspresija parfumerijoje: šaltojo citrusvaisiuų ekstrahavimo technika

Ekstrahavimo procesai parfumerijoje

Štai įvairūs žaliavų ekstrahavimo procesai, egzistuojantys parfumerijoje:

• Distiliacija
• Ekstrahavimas lakiuoju tirpikliu
• Ekspresija
• Enfleurage
• Head space
• Ekstrahavimas CO2 arba sofact

Žaliavos ant parfumerio vargonų

Visam pirma, reikia žinoti, kad parfumerio dispozicijoje yra 1000 natūralių ir 3000 sintetinių žaliavų.

Pagal savo skonį, parfumeris išsirenka apie 1 000 sintetinių arba natūralių žaliavų ant savo kvepalų vargonų (specialaus baldo, kuriame profesionalas laiko ir klasifikuoja savo eterinių aliejų flakonus).

Kasmet atrandamos ir komercializuojamos naujos žaliavos, tuo tarpu kitos išnyksta dėl vis griežtesnės teisės aktų reglamentacijos.

Kvepalų orkestravimo supratimas

Prieš paiškinant, ką apima ekstrahavimo procesas, svarbu priminti, kaip organizuojamas kvepalų orkestravimas.

Kvepalai dažnai kelia poezijos, svajonių asociacijas ir žadina emocijas. Tačiau reikia žinoti, kad jų kūrimas remiasi tiksliais moksliniais ir fiziniais principais. Kiekvienas kvapas yra sudėtingas, rafinuotas ir subtilus, tai natų, parinktų dėl jų patvarumo arba dėl jų efemeriškumo, visuma.

Kvapas ir jo natos gali būti pavaizduoti kvapų piramidės forma: viršūnę sudaro viršutinės natos, vidurinę dalį – širdies natos, o pamatą – bazinės natos.

Ši schema, kuri atrodo gana paprasta ir aiški, iš tikrųjų yra daug sudėtingesnė, nei gali pasirodyti.
Iš tiesų natos susipina tarpusavyje, atsako viena kitai ir tarpusavyje išaukština.
Gerai sukurti kvepalai leidžia pajusti bazines natas nuo pat pirmojo įspūdžio.

„Galima sakyti, kad šiuo atveju pradinis įspūdis ruošia savo pabaigą“

Kvapų piramidė tarnauja formulės orkestravimo pusiausvyrai. Ji leidžia parfumeriui padaryti kvapą harmoningą, užtikrinant, kad jo garavimas būtų nuolatūs ir laipsniškas. Taip kvepalai galės atskleisti visus savo aspektus, kas suteiks jiems daugiau gyvybės ir patrauklumo.

Ekspresija ir viršutinės natos

Viršutinės natos kuria pirmąjį kvepalų įspūdį. Jas sudaro šviežios, lakios ir dažnai gaivinamos natos. Šios viršutinės natos pasirodo po pirmųjų alkoholio aromatų, kurie yra dar labiau efemeriški.

Citrusvaisiai priklauso viršutinėms natoms (plg. Citrusinis aspektas). Jie suteikia kvepalams šypseną, atveria kvapą ir suteikia jam gaivinimo bei gyvumo. Pagrindiniai parfumerijoje naudojami citrusvaisiai yra bergamotė, saldysis apelsinas, kartusis apelsinas (bigarade), mandarinas, laimuškas ir citrina.

Ekspresijos proceso istorija

Ekspresijos procesas, sukurtas Sicilijoje, Italijoje, egzistuoja nuo XIX amžiaus, todėl yra gana senas. Tai mechaninis apdorojimas, leidžiantis išgauti eterinį aliejų (arba esenciją), esantį citrusvaisiuų žievėje (dar vadinamoje žievele arba epikarpu). Šis apdorojimas taikomas tik citrusvaisiams.

Metodas „su kempine“

Anksčiau ekspresija buvo atliekama rankiniu būdu, procesu vadinamu „su kempine“. Vaisiai buvo perpjaunami pusiau, išskobtama jų minkštimas ir paliekami pailsėti kelioms valandoms. Šiam rankiniam apdorojimui, atliekamam lazdelės pagalba, reikėjo didelio miklumo.

Tikslas buvo išgauti kuo daugiau eterinio aliejaus iš mažų pūslelių, esančių citrusvaisiuų žievėse. Po to reikėjo valdyti kempinėles, kurios sugėrė esencijas ir buvo gniaudomos į didelius molinius indus. Šis metodas egzistuoja ir šiandien, tačiau išlieka labai retas.

Metodas „su šaukštu“

Kita senovės ekspresijos technika, vadinama „su šaukštu“, buvo citrusvaisiuų žievės grandymas šaukštu, siekiant surinkti esenciją.

Šiandienos ekspresijos technikos

Šiandien nauji ekspresijos apdorojimo metodai yra labai techniški ir patažinti.

Vaisiai atvyksta iš plantacijų ir lieka vietoje 72 valandas prieš apdorojimą. Šie citrusvaisiai (citrina, bergamotė…) yra plaunami ir, jei reikia, rūšiuojami rankomis, pašalinant pažeistus vaisius.

Pelatricė ir centrifuga

Po to citrusvaisiai dedami į mažus skyrelius ir yra apdorojami mechaniniu grandikliu, vadinamu „pelatricė“ (pavadinimas toks pats anglų ir prancūzų kalbomis). Ši mašina daugiausia naudojama bergamotėms apdoroti.

Sveiki vaisiai įdedami į šią pelatricę: mašinos sienelės nulupa žievelę, po to praduriama žievė, kad išlaisvintų esenciją iš liaukų (vadinamų aliejaliošiomis). Gautas mišinys, sudarytas iš aliejaus ir vandens, vėliau atskiriamas centrifuga.

Šis procesas atliekamas „šaltuoju būdu“ ir nereikalauja kaitinimo, todėl labai tiksliai atgaminami žaliavų kvapai. Priešingai, distiliacijos ar lakiojo tirpiklio apdorojimo atveju (plg. Ekstrahavimas) žaliavos yra kaitinamos.

Pavyzdžiui, apelsino atveju ekstrahavimas atliekamas su sveikas vaisiais. Vaisius spaudžiamas kartu su žievelėmis ir sultimis, po to veikia centrifuga, atskirdama vaisių sultis nuo žievelių esencijos.

Iš pradžių šie apdorojimo metodai daugiausia buvo taikomi Italijoje, tačiau dabar jie įgyvendinami ir Brazilijoje bei Kalifornijoje.

Ekspresijos būdu gautos žaliavos: citrusvaisiai

Ekspresijos procesas gali būti taikomas tik citrusvaisiams. Štai keletas jų:

• Bergamotė: pravardžiuojama „citrusinių peržedu“, tai labiausiai trokštamas citrusas, nes jis yra labai daugiaaspektis (plg. Citrusinis aspektas). Bergamotė daugiausia kilusi iš Kalabrijos, regiono Italijos pietuose, kur 1100 ūkininkų augina šį citrusą ir kasmet pagamina apie 110 tonų eterinio aliejaus per sezoną.
• Mandarinas: auginamas Kalabrijoje ir kitose Italijos vietose. Egzistuoja kelios veislės, pavyzdžiui, žaliasis mandarinas, geltonasis mandarinas ir raudonasis mandarinas.
• Itališka citrina: kilusi iš Palermo, Mesinos ir Sirakusuų regionų Sicilijoje.

Esencijos išeiga ekspresijos būdu

Štai keletas ekspresijos būdu išgautų citrusvaisiuų esencijos išeigos pavyzdžių:

• Saldusis apelsinas: 1000 vaisių reikia, kad būtų pagaminta apie 500–600 gramų esencijos.
• Bergamotė: reikia 1500 vaisių, kad būtų gautas vienas kilogramas eterinio aliejaus.
• Citrina: taip pat reikia 1500 vaisių, kad būtų pagamintas vienas kilogramas esencijos.

Citrusvaisiai ir saulė

Reikia žinoti, kad citrusvaisiai yra labai jautrios žaliavos, kurios išsilaiko tik apie 6 mėnesius. Surinkti vaisiai vėliau apdorojami molekuline distiliacija, kad būtų pašalintos fotosensibilizuojančios medžiagos, tokios kaip bergaptenas ar furokumarinas, kurios anksčiau buvo linkusios palikti dėmes ant odos, veikiant saulės spinduliams (plg. Kvepalai vasarai).