Communelle parfumerijoje: Guerlain kvapo parašo paslaptis

Communelle principas Guerlain namuose

Guerlain namuose nuo seniausių laikų maišome skirtingus eterinius aliejus – tos pačios botaninės kilmės, iš skirtingų gamintojų ar šalių, pasižyminčius skirtingais aspektais. Visa tai siekiant sukurti „Guerlain standartą“ su labai tiksliu kvapu.

Tai visų pirma leidžia turėti stiprią tapatybę, prisidėti prie Guerlain kvepalų kvapų antspaudo ir taip pat užtikrinti pastovią, vienodą kokybę metai iš metų.

Savo straipsnyje „Guerlinade“ jau buvau šiek tiek paaiškinusi šias communelles. Čia dar labiau praskleidžiau kai kurių gamybos ir maišymo paslapčių šydą – paslapčių, kurios padeda sukurti Guerlain kvapų antspaudą, šį unikalų parašą.

1. Rožių Communelle

Guerlain namuose visada mylėjome rožę. Ji užima vieną iš pirmaujančių pozicijų tarp mėgstamiausių Guerlain ingredientų. Visada jungėme rosa damascena, kuri gali kilti iš Bulgarijos, Turkijos ar Maroko, su gegužės rože iš Grasse.

• Rosa Damascena: turi labai tikslų kvapą, labiau vaisinį, šiek tiek žalią, prieskoninį.
• Rosa Centifolia (gegužės rožė): su charakteringu medaus kvapu, ši rožė yra apvali, švelni, beveik gyvūninė.

Nuo Nahéma iki Idylle

Verta pažymėti, kad pirmieji kvepalai, kuriuose rožės buvo panaudota itin daug, buvo Nahéma, sukurti pono Jean-Paul Guerlain. Juose buvo sujungti skirtingos kilmės rožių esencija ir absoliutas, taip pat pirmą kartą pridėta molekulė, randama rožėje – damaskonė, suteikianti dar didesnį rožės kvapo patvarumą ir, svarbiausia, papildanti jį vaisine nata.

Beje, esu įsitikinusi, kad jei Nahéma nebūtų buvę sukurti, rinkoje nebūtume turėję tokių kvepalų kaip Paris iš YSL ar Trésor iš Lancôme. Nahéma tikrai buvo naujos šeimos – vaisiniu rožinių – pradininkai.

Kvepaluose Idylle Thierry Wasser pasirinko Bulgarijos rožių communelle – rožę, kuri tais metais buvo atrinkta kartu su ponu Jean-Paul Guerlain dėl jos vaisiniu ličio aspekto, prie kurio jie pridėjo sodo rožių akordą (sukurtą pono Jean-Paul Guerlain) – akordą „senoviniu stiliumi“.

Aksominė ir viliojanti rožė, vadinama Plessis Robinson rože, kurios pavadinimas kilo iš to paties vardo sodo, kur ponas Jean-Paul Guerlain ją atrado.

2. Bergamočių Communelle

Guerlain namuose turime ir kitų communelles, pavyzdžiui, bergamočių: nuo seniausių laikų Guerlain namuose egzistuoja „Guerlain bergamotės“ standartas, kurio paslaptis saugoma. Tai bergamočių iš skirtingų Guerlain šeimos pasirinktų gamintojų Kalabrijos regione, Italijos pietuose, mišinys, skirtas sukurti unikalią bergamotę, kuri nebus tokia kaip visų kitų!

Thierry Wasser dabar yra atsakingas už žaliavų pasirinkimą, todėl šiais metais pirmą kartą pats atrinko bergamotes pas skirtingus gamintojus Reggio di Calabria mieste, Italijoje, kaip tai darė Guerlain šeima per penkias kartas.

Ši atranka, kaip ir kiekvienais metais, vyko sausio pabaigoje – vasario pradžioje, kad bergamotės būtų prisigėrusios saulės ir suteiktų kuo vaisingesnį kvapą! Nepaisant to, šios labai vaisingos bergamotės visada turės gėlinių aspektų, bus gaivios ir žalios.

Limoncello anekdotas

Prieš kelerius metus turėjau progą dalyvauti bergamotės esencijos spaudimo procese. Citrusinių vaisių žievelės išlaisvina esenciją, kuri iš mašinos išeina tamsiai žalios spalvos. Vėliau ji apdorojama, kad būtų pašalinti visi nepageidaujami komponentai, sukeliantys, be kita ko, rudas dėmes.

Jos spalva pasikeičia nuo tamsiai žalios iki šviesiai geltonos. Netgi ragavau limoncello, kuriame citrina buvo pakeista bergamote – tai buvo gana neįprasta, nes tikrai atrodė, lyg gerčiau kvepalus!

3. Jazminų Communelle

Jazminui mūsų klasikiniuose kvepaluose naudojama labai tiksli communelle. Ji jungia jazminų botaninės veislės grandiflora iš Grasse, Indijos ir Egipto. Kai kuriuose kvepaluose, pavyzdžiui, moteriškuosiuose l’Instant de Guerlain, eksperimentavome su jazmino sambac kokybe – tikrai kitokiu, labiau oranžiniu ir labiau saulėtu kvapu.

Svarbu žinoti, kad tos pačios botaninės veislės augalo esencijos ar absoliuto kvapas, gautas po apdorojimo, gali gana reikšmingai skirtis priklausomai nuo dirvožemio kokybės, saulės šviesos kiekio ar gautų kritulių – lygiai kaip ir vynuogių atveju.