Rožė parfumerijoje: gėlių karalienė ir Nahéma legenda

Rožė: gėlių karalienė ir Nahéma legenda

Istorija ir kilmė

Ją ypač vertino Neronas, kuris per savo šventes naudojo jas nepaprastai gausiai. Antikinėje epochoje buvusi visų perteklių gėlė, IV amžiuje po Kristaus ji buvo įsisavinta Bažnyčios, susiejusios ją su Mergelės Marijos kultu. Tačiau būtent arabams turime būti dėkingi už kvepiamosios rožės paskleidimą. Jie įvedė ją į Dadès slėnį Maroke, vėliau į Bulgariją ir Turkiją.

Rožės kvapinis rafinuotumas yra įspūdingas. Jos cheminė sudėtis yra sudėtinga ir nepakartojama – bent 300 molekulių suteikia parfumeriams begalines kūrybinės transformacijos galimybes: kartais angelas, kartais demonas, gaivi ir žvilganti arba jutiminė ir gili.

Ji gali atsinaujinti be galo. Tai neginčijama parfumerio paletės karalienė, jo mūza, jo deimantas. Rožė laikoma viena iš dviejų parfumerijos gėlių karalienių.

Rožių veislės

Rožės skirstomos į 2 dideles grupes:

• Dekoratyvinės rožės – apie 700 veislių, auginamos dėl savo grožio.
• Labai kvepiamos rožės, naudojamos parfumerijoje, galbūt mažiau gražios, jų nedaug: Damasko rožė (Rosa Damascena) ir Gegužinė rožė, dar vadinama Graso rože (Rosa Centifolia), arba Vietinė rožė.

Auginimo zonos

Graso rožė arba Centifolia: ji kilusi iš Kaukazo. Prancūzijoje ji buvo pradėta auginti XVI amžiaus pabaigoje.

Rosa Damascena arba Damasko rožė: ji intensyviau auginama Turkijoje, Bulgarijoje, Maroke ir Persijoje. Rosa Damascena kilusi iš Širazo regiono Irane, kur veikė distiliacijos įmonės; labai anksti ji buvo įdiegta Sirijoje (Damaske), kur ją atrado kryžiuočiai, paskui Bulgarijoje ir Turkijoje.

Tai stambūs rožių vandens gamintojai. Iraniečiai nuo seno yra glaudžiai susiję su rože – džiovinti žiedlapiai ir rožių vanduo yra pagrindiniai persų virtuvės ingredientai. Rožių vanduo taip pat naudojamas medicininėms ir kosmetinėms reikmems.

Rožė turi ir sakralią simboliką šventose vietose bei religinių apeigų metu. Iraniečiai šią rožę vadina „Pranašo Mahometo gėle“. Kaaba kasmet plaunama per įžymią ceremoniją Kašano rožių vandeniu.

Naudojimas parfumerijoje

Rožė, savaime suprantama, naudojama gėliniuose kvepaluose. Ji gali būti gaivi, „traktuojama kaip rytinė rasa“, arba tamsesnė, labiau „orientalizuota“. Ji puikiai dera prie šiprinių akordų, ypač prie neošiprinių. Visi parfumeriai žino, kad rožė sudaro idealų duetą su pačiuliu.

Ją taip pat galima derinti su orientalinėmis natomis, kaip antai Nahéma, ir ypač su gėliniais orientaliniais kvepalais. Galiausiai ji tinka gėliniams vaisiniams kvepalams arba soliflorams. Jei Nahéma reikėtų kurti šiandien, tai būtų neįmanoma – tiek daug rožės šiuose kvepaluose yra „perdozuota“.

Rožė šiuo metu yra naujų toksikologinių įstatymų taikinyje, nes joje yra prieskoninių natų, kurios dabar yra „ribojamos“.

Guerlain komunelė

Komunelė – tai apgalvotas įvairių natūralių esencijų partių derinys. Guerlain nuo seno maišo skirtingus eterinius aliejus tos pačios arba skirtingos botaninės kilmės, iš įvairių gamintojų ar šalių, siekdami atskleisti visus aspektus apie vieną temą.

Tikslas taip pat yra sukurti „Guerlain standartą“: lengvai atpažįstamą parašą ir užtikrinti nuolatinę kokybę metų iš metų.

Žaliavos apdorojimas

Rožės žiedlapiai gali būti apdorojami dviem būdais:

1. Distiliacija

Norint gauti 1 kg esencijos, reikia apie 3,5 tonos rožių žiedlapių.

Žiedlapiai dedami į katilą su vandeniu. Viskas kaitinama iki tikslios temperatūros. Kvapiosiomis molekulėmis prisotinti garai kyla į koloną, kur atvėsinami ir kondensuojasi, suformuodami eterinį aliejų.

Kitas distiliacijos metu gaunamas produktas – rožių vanduo, kartais naudojamas kvepalų formulėse. Esencija yra labiau viršūninė, gaivi ir lakioji. Geras skynėjas per valandą nuskina 5 kg, pradedant nuo 7 valandos ryto.

2. Ekstrakcija lakiais tirpikliais

1 kg absoliuto reikia 700 kg žiedlapių.

Žiedlapiai dėstomi ant kelių plokščių katile, kuris uždaromas po slėgiu. Tai savotiškas milžiniškas slėginis puodas. Tirpiklis praleidžiamas per katilą, kad įsigertų visas kvapias žiedlapių molekules. Paskui katilas atidaromas, tirpiklis išgarinamas ir gaunama tamsaus pavidalo pasta, vadinama konkretu.

Ši konkreta plaunama alkoholiu, kad būtų pašalinti vaškai ir ji būtų išgryninta. Taip gaunamas absoliutas. Absoliutas yra gilesnis, veikia širdyje, tačiau yra tankesnis ir apvalesnis.

Verta žinoti: iš to paties gėlių kiekio gaunama 6 kartus daugiau absoliuto nei eterinio aliejaus. Todėl rožių absoliutas kainuoja pigiau.

Kvapinis apibūdinimas

Graso rožė

Kvapas medingesnis, apvalesnis, šiltesnis, šiek tiek „vaškinis“.
Sudėtinės dalys: APE, geraniolis, citronelolis, rodinolis ir kt.

Bulgarijos rožė

Palyginti su turkiška rože, ji yra labiau migdolinė, labiau liči, labiau avietinė, nervingesnė, šiek tiek gaivesnė viršūnėje.
Guerlain atrenka skirtingus produktus iš įvairių sklypų: vieni turi ryškesnius vaisių, medienos ar pelargonijos aspektus, o tie, kurie turi „artišoko ir šieno“ akcentų, atmetami. Pirmenybė teikiama turintiems migdolinę ir liči vaisines natas.

Kasmet darbas pradedamas iš naujo – atrenkant ir maišant partijas, siekiant gauti Guerlain kokybės bulgarišką rožę, kuri buvo vėl pakartotinai įdiegta Guerlain.

Nuo pat pradžių Pierre François Pascal Guerlain, Aimé ir ypač Jacques Guerlain naudojo Graso rožę, bet taip pat gausiai ir Bulgarijos rožę. Tik Jean Paul Guerlain labiau mėgo turkišką rožę.
Sudėtinės dalys: citronelolis, geraniolis, APE, rožės oksidas, beta damaskenonas, beta jononas ir kt.

Persijos rožė

Laukiniškesnio, tamsesnio kvapo rožė, su artišoko ir šieno atspalviais.

Keletas kvepalų su dominuojančia rožės nata

• Aldehidinė rožė: N°5 Chanel (1921), Liu Guerlain (1929)
• Rožė/jazminas: Joy Patou (1929)
• Orientalinė rožė: Chamade Guerlain (1969): pirmasis jacinto ir juodojo serbento pumpuro panaudojimas parfumerijoje, ir Nahéma (1979) su rožių perdozavimu (turkiškas absoliutas, Graso rožių absoliutas, Bulgarijos esencija, pirmą kartą panaudota molekulė: damaskonas)
• Šiprinė rožė: Aromatics Elixir Clinique (1971), Rose de Nuit Serge Lutens (1993), Une Rose Frédéric Malle (2003), Rose Barbare Guerlain (2004), Portrait of The Lady Frédéric Malle (2010)
• Medinė rožė: Voleur de Roses l’Artisan Parfumeur (1993), Rose 31 Le Labo (2006)
• Žalia augalinė rožė: Pleasures Estée Lauder (1995), Sa majesté La Rose Serge Lutens (2000), Eau Plurielle Diptyque (2015)
• Vaisinė rožė su serbentais: Rose Ikébana Hermès (2004), Le jour Se Lève Louis Vuitton (2016)
• Vaisinė rožė su vyšniomis: La Petite Robe Noire Guerlain (išskirtinėse parduotuvėse nuo 2009): bendrakūrybė, kurią sukūriau su Delphine Jelk. Tarptautinis pristatymas 2012 m., T. Wasser
• Pūdrinė rožė: Ombre Rose JC Brosseau (1981), Flower Kenzo (2003)
• Muskusinė rožė: Chloé Chloe (2008), Rose des Vents Louis Vuitton (2016), Dovana Delacourte Paris (2017)
• Rožė su žibuoklėmis: Paris Yves Saint Laurent (1983), Trésor Lancôme (1990)

Nahéma Guerlain

Jos istorija

Tūkstančio ir vienos nakties pasakose Šecherazada buvo pakviesta Indijos sultono, kad papasakotų jam vieną savo nuostabių istorijų. Ji papasakojo Nahémos istoriją.

Kadaise, tolimoje šalyje, rūmų didysis kamerheras turėjo dvi dukras dvynes. Jų grožis buvo tobulas ir toks vienodas, kad jis sukūrė jų vardus iš tų pačių raidžių: Mahané ir Nahéma. Tačiau jų charakteriai labai skyrėsi: Mahané buvo švelni, paklusni ir nuolaidi, o Nahéma – ugniška ir ryžtinga, aistringos prigimties.

Vieną vakarą senas dervišas paprašė svetingumo ir buvo priimtas rūmuose nakvynei. Norėdamas padėkoti jų tėvui, jis įteikė Nahémai ir jos seseriai brangią medinę skrynelę, nuostabaus grožio, ir tarė: „Dėmesio, šioje skrynelėje yra jūsų likimai – bet atsargiai, kai paslaptis bus atskleista, jos pakeisti bus neįmanoma“.

Kai dvi princesės susilaukė vedybinio amžiaus, į rūmus atvyko jaunas princas. Jis susitiko abi seseris ir ėmė joms abiems įsiteikti. Pasirinkti buvo sunku – jos buvo tokios skirtingos, idealu būtų buvę turėti abi, nes jos puikiai viena kitą papildė. Vis dar svyruodamas, princas palieka rūmus neatsakęs.

Laukimas seserims buvo ilgas. Mahané vaikščiojo pajūriu ir liko rami. Nahéma gi buvo labai nekantri. Vieną dieną, neapsikentusi laukti princo atsakymo, Nahéma paėmė savo skrynelę ir pavogė sesers, kad atskleistų savo likimo paslaptį.

Nahéma išvyko į dykumą su abiem skrynelėmis, tačiau, netekusi jėgų, numetė sesers skrynelę, kuri sudužo ant žemės, ir iš jos išsiliejo vanduo. Vanduo – nuolankumo ir paklusnumo simbolis, nes vanduo įgauna indo, į kurį pilamas, formą.

Tuomet Nahéma atidarė savąją ir pamatė mažą liepsnelę oranžinės ir rožinės gėlės pavidalu. Aistros, kuri viską praryja, simbolis. Nahéma nėra moteris, kuri leidžia save pasirinkti – tai drąsi ir nepalenkiama moteris, kuri niekada nesitenkintų kompromisais.

Ji taip pat suprato, kad princas vestų jos seserį – dėl jos švelnumo ir paklusnumo. Tada Šecherazada uždavė sultonui klausimą: ką būtumėte pasirinkę – švelniąją Mahané ar aistringąją Nahémą? Nė vienos, nes tavyje radau idealą: ir aistrą, ir švelnumą.

Aprašymas

Aistros ir švelnumo derinys buvo kūrybinė idėja šios kompozicijos kūrimui: trikdantis, aksominis, vienintelis, obsesinis – kaip Ravelio Bolero šedevras.

Visų pirma – tai perdozuotos rinktinės rožės: esencijos, absoliutai, prie kurių pridėta nesuskaičiuojama daugybė rožinių natų, visa tai pirmą kartą išaukštinta „damaskonu“ (molekulė, kurią Guerlain panaudojo pirmą kartą), suteikiančiu vaisinę natą ir ypatingą patvarumą.

Širdyje – gaivus ir žalias jacinto aromatas. Paskui vaisiai – persikai ir pasifloros vaisiai. Kompozicijos pagrindą palaiko santalmedis ir pačiulis, o taip pat visuomet esanti Guerlinade.