Muskusas Tonkin ir gyvulinės natos parfumerijoje

Muskusinis elnias

Greitas kaip žaibas, muskusinis elnias šoka ir dingsta už bambukyų. Įsivaizduokite jį lietų sezono pabaigoje Šiaurės Indijoje, daugiau nei 2000 metrų aukštyje, Himalajų širdyje. Jis yra Azijos kilmės, gana sėslus gyvūnas, mintantis lapais, žiedais, grybais, samanomis ir kerpemis.

Šis gyvūnas primena stirną, yra apie 80–100 cm ilgio, 50–70 cm aukščio ties mentimis ir sveria nuo 10 iki 17 kg – medžiojamas yra tik patinas. Gyvulinis muskusas išskirtas organo, esančio tarp bamblio ir varpos. Pilve yra garsioji maišelė, talpinanti 25 gramus muskuso grūdėlių.

Muskusinio elnio oda tibiečiams tarnavo maišelių gamybai. Jo plaukai buvo naudojami geriauosių čiužinių ir pagalvių užpildymui, kuriais naudojosi Kinijos imperatoriai.

Medžio klė, brakonierystė ir apsauga (CITES)

Muskusinio elnio medžio klė buvo intensyviai vykdoma 1960–1970 m. Tai buvo labai pelningas užsiėmimas. Tuo metu prisimenu kainą nuo 300 iki 400 000 frankų už kilogramą (t. y. 50 000 € už kg), o kaina gali siekti iki 200 000 eurų už kg.

Nors jis yra saugomas, muskusinis elnias, deja, vis dar yra brakonieriavimo auka. Siekiant apsaugoti šią rūšį, buvo imtasi priemonių – muskuso prekyba kontroliuojama Konvencija dėl tarptautinės prekybos nykstančiomis laukinės faunos ir floros rūšimis (CITES: Convention on International Trade of Endanged Species), pasirašyta Vašingtone 1973 m. kovo 3 d.

Tikslas – nustatyti pasaulinę laukinių gyvūnų bei augalų ir jų produktų prekybos kontrolę. Ši konvencija Prancūzijoje buvo pradėta taikyti 1978 m.

1988 m. Kinijoje buvo įkurta nelaisvėje laikoma ferma, siekiant gauti muskusą nežudant gyvūno. Gyvūnas gali tiekti muskusą 10–12 kartų per gyvenimą. Muskuso išgavimas buvo rekomenduojamas kartą per metus iš 2,5–8 metų amžiaus muskusinių elnių.

Muskuso reputacija

Azijoje muskuso paklausa vis dar didelė – tai afrodiziakas, geriamas per šiaudelį iš mažų flakonų prie kai kurių barų stalo. Teigiama, kad muskusas gydo impotenciją ar gerina širdies problemas. Štodėl žmonių sąmonėje muskusas vis dar siejamas su juslingumo, patvarumo ir kvapų šleifo sąvokomis.

Tačiau nepainiokie gyvulinio muskuso, kuris kvepia ožiu ir juodos kavos aromatu, su sintetinėmis muskuso natomis, apie kurias kalbėjau ankstesniame įraše. Būtent dėl to sintetiniai muskusai vadinami baltais muskusais, kad nekiltų painiavos. Gyvulinio muskuso natos ir muskuso natos arba baltieji muskusai – visos jos yra bazinės natos.

Artimuosiuose Rytuose, kadangi žaliavų įstatymai skiriasi nuo Europos, kai kuriose kompozicijose vis dar galima rasti muskuso bei kitų natūralių gyvulinių žaliavų. Natūralus muskusas puikiai dera su odos natomis arba medinėmis, įskaitant Oud, kuris pats savaime yra labai vertinama gyvulinė nata.

Išgavimas ir kokybės

Maišelė būdavo sutepama, po to į ją įkišamas savotiškas sidabrinis šaukštelis, kuriuo atsargiai ištraukiami grūdėliai. Šis metodas nebuvo labai tenkinantis ir buvo atliekamas be narkozės.

Iš muskuso grūdėlių buvo ruošiami šaltos tinktūros ir rečiau – karštos infuzijos 96° alkoholiu. Šie produktai buvo ilgai saugomi, nes laikas juos tik pagerindavo. Jie buvo laikomi didžiulėse flakonuose, vadinamuose Dames-Jeannes, mažiausiai 18 mėnesių.

Nepaisant visų pastangų išsaugoti muskusinį elnią, paaiškėjo, kad auginimas nelaisvėje nebuvo geras sprendimas. Muskusinis elnias yra vieniša rūšis, kuri prastai dauginasi nelaisvėje. Per didelė populiacija sukelia kovas tarp patinų. Taip pat buvo įrodyta, kad vienas laikomas muskusinis elnias gamina geresnės kokybės muskusą.

Skirtingos muskuso kokybės

• Musc Tonkin: gautas medžiojant Kinijoje, Tibete, Mongolijoje ir Kašmyre
• Musc Kabardin: prastesnė kokybė, 4 kartus silpnesnis nei Musc Tonkin
• Musc Assam
• Musc Tawpee
• Musc Yunnan
• Musc Bouchara

Muskuso klastojimas

Muskusas buvo labai patrauklus finansiškai, todėl pasitaikė daug klastojimų. Klastojimo priemonės buvo įvairios: žemė, džiovintas kraujas, kepenys, džiovinti plaukai, mėšlas, švino gabalėliai, užpiltos arbatos lapeliai. Įgudžios rankos atidarydavo maišelę ir ištuštindavo brangų produktą, užpildydamos ją šiais klastojimo agentais. Iš pradžių muskusas buvo perkamas maišelėse. Vėliau jis buvo perkamas grūdėliais.

Muskusas turi medaus konsistenciją, raudonai rusvą spalvą, kuri greitai sukietėja išėmus iš maišelės ir įgauna tamsiai rusvą juodą spalvą. Geros kokybės muskusas yra švelnus liečiant ir tamsiai rusvai juodos spalvos. Geros kokybės maišelės duoda 70 % muskuso grūdėlių, palyginti su 40–60 % prastos kokybės maišelėse.

Šiame gyvuliniame muskuse buvo atrasta daugybė molekulių, kurios leido sukurti daug muskuso natų, identiškų rastoms šiame gyvuliniame muskuse. Muskonas yra būdinga natūralaus gyvulinio muskuso sudėtinė dalis, kurios kiekis svyruoja nuo 0,5 % iki 2 %. Gyvulinius muskusus parfumerijoje dabar draudžia WWF, tačiau yra kitų sprendimų.

Augaliniai pakaitalai (natūralūs)

Ambretė (augalinis muskusas)

Ambretė, arba augalinis muskusas, auga Indonezijoje, Indijoje, Seišeliuose, Antilų salose. Jos sėklos, randamos hibisko atmainoje, distiliuojant suteikia muskuso kvapą, daugiausia dėl ambretolido. Tai labai brangus produktas – ambretė taip pat auginama Olandijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje.

Tai šiek tiek muskusiškas, piprinis, žalias, gana violetiniu atspalviu aromatas su kriaušės kvapu viršutinėse natose. Šaknys ir vaisiai naudojami eteriniam aliejui gaminti, o stiebeliai – konditerijoje.

Ji suteikia kvapui daug elegantiškumo – naudojau ją kuriant Dovana, vienus iš mano Muskusų kolekcijos kvepalų. Ambretė turi aromatą, kuris puikiai dera su visomis kitomis žaliavomis: citrusiniais (citrina, bergamotė, mandarinas), medinėmis natomis (santalmedis, vetiveris, pačiulis, kedras), orientalinėmis natomis (tonkos pupelė, smilkalai) arba gėlinėmis natomis (rožė, jazminas, tuberozė, nerolis, apelsinmedžio žiedas, bijūnė).

Kiti natūralūs pakaitalai

• Triufelių tinktūra: Tinktūros ir alkoholiniai rezinoidai buvo ir tebėra naudojami parfumerijoje bei likerių gamyboje. Šis aromatinis kvapas turi privalumą suteikti gyvulinę, juslingą ir, svarbiausia, natūralią natą.
• Costus esencija: Tai labai lapuotas augalas, galintis išaugti iki 2–3 metrų aukščio, augantis Kašmyre ir Šiaurės Indijoje. Šaknis džiovinama, skeliama, žievinama ir lengvai skrudinama. Patariu Jums, pavyzdžiui, pauostyti vyriškų kvepalų Kouros iš YSL, kuriuose puikiai atsispindi šis costus kvapas.
• Goldenstone arba Hyraceum: Gyvūnas yra damanas, kuris šlapinasi ant uolų – tai iš tiesų unikali istorija. Surenkamos šiuo skysčiu įmirkusios uolos, distiliuojamos, kad būtų gauta labai įdomi nata, panaši į civetą. Taip gaunamas natūralus gyvulinis aromatas, kuris yra leidžiamas.
• Kmynai: Tai šiltas prieskoninis prieskonas, gaminamas Indijoje, Maroke ir Kinijoje. Kmynai turi stiprų gyvulinį kvapą, galintį priminti prakaito kvapą.
• Juodųjų serbentų pumpurai: Medaus natos gali turėti gyvulinių atspalvių, kaip ir bičių vaško absoliutas (žr. Medaus natos). Genêt Absolu iš Kalabrijos, vaško ir juodųjų serbentų nata, turi sviestinę natą, primenantį supelijųsį sviestą.
• Ciste labdanum: Gaunamas iš Viduržemio jūros regiono krūmo. Šis augalas išskiria savotišką lipnią dervą, kuri labai patinka avims. Jis egzistuoja konkretės pavidalu – iš šios konkretės gaunamas cistės absoliutas (žr. Išgavimas lakiais tirpikliais). Taip pat egzistuoja esencijos pavidalu (žr. Distiliacija), jo aromatas yra odiniu, balzaminiu, gyvuliniu, šiltu ir intensyviu.

Sintetiniai pakaitalai (molekulės)

• Costus Oliffac: IFF sukurta olfaktyvinė costus rekonstrukcija, tačiau labiau gyvulinė nei natūralus.
• Base Animalis iš Synarôme: pagrindinė sudėtinė dalis yra fenilacetatas parakrezilo. Tai kvepalų Kouros iš YSL bazė, papildyta costus.
• Chevral: tai panašus tipas kaip Base Animalis, tačiau pagaminta IFF. Chevral yra stipresnis nei Base Animalis.
• Sintetinis kastoreum: kaip kastoreum Artéssence iš Biolandes. Tikrasis kastoreum suteikdavo labai įdomią odos natą, naudotą daugelyje moteriškų ir vyriškų kvepalų.
• Skatolas: kaip rodo pavadinimas, tai labai skatologinė nata.
• Indolis: labai stiprus kvapas ir sintetinė nata, tačiau natūraliai randamas jazmino žiede, suteikiantis gyvulinę natą, labai naudingą gėliniams kvapams sustiprinti. Indolis taip pat gali būti puikus orientaliniuose kvepaluose, šipriniuose kvepaluose ar mediniuose.
• Parakrezolių šeima: parakrezolis (arklidžių kvapas), metilparakrezolis, parakrezilo acetatas, fenilacetatas parakrezilo, metilparakrezilo eteris.

Pilkosios ambros ir civeto atvejai

Primename, kad pilkoji ambra yra patologinis kašaloto darinys, vis dar naudojamas kai kuriuose labai aukštos klasės kvepaluose. Tai viena brangiausių parfumerijos žaliavų, kurios aromatas yra šiek tiek joduotas (jūrinė aspektas), pudrinis, tabako, odinis ir rafinuotas. Tai vienintelė leistina natūrali gyvulinė nata, nes gyvūnas nėra žudomas.

Vis dėlto, dėl nepaprastai didelės kainos, pilkoji ambra gali būti pakeista: Grisalva, Grisambrol, Cétalox (labai elegantiška), Ambrofix, Paracrésyl Isobutyrate, Ambrinol, Ambrarome.

Civetas (uždraustas)

Primename, kad civetas turi labai stiprų ir laukinį kvapą, jis dabar yra uždraustas. Etiopai jį gryną naudojo vestuvių vakarą. Civeto aromatas buvo randamas kvepalų ekstraktuose arba Eau de Parfum – tokiuose kvepaluose kaip Jicky iš Guerlain arba Mouchoir de Monsieur (žr. Vyriški kvepalai). Tai gana intensyvus aromatas, tarsi jaustumėte gyvūno odą.

Sintetiniai pakaitalai: Civettone, Tonkitone, Muscarome.